rukėtis

rùkėtis, -ėjasi, -ėjosi (la. rūkēties) šnek. lėtai dirbinėti, krapštytis: Manai ma[n] nenusibosta po tuos namus rùkėtis Sk. Gi tę po tą klėtį rùkėjas reik nereik Sk.